Profesinės rizikos vertinimas

Profesinės rizikos vertinimas — kiekvieno darbdavio pareiga pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą ir Profesinės rizikos vertinimo bendruosius nuostatus (A1-457/V-961). Tai ne popierius stalčiui: rizikos vertinimo dokumentai yra pirmas dalykas, kurio Valstybinė darbo inspekcija prašo patikrinimo metu, o nuo jo išvadų priklauso visa kita — instrukcijos, apsaugos priemonės, sveikatos tikrinimų apimtis.

Kada vertinimas privalomas

Nuostatų 4 punktas nustato, kada rizika vertinama: organizuojant ir pradedant veiklą, projektuojant ir įrengiant darbo vietas, keičiant technologinius procesus, parenkant ar keičiant įrenginius, darbo priemones ir pavojingas medžiagas, parenkant personalą, keičiant įmonės struktūrą. Praktinė esmė: pareiga galioja visoms įmonėms be išimties — įskaitant biurus. Skiriasi tik apimtis: administracinėje veikloje vertinimas paprastesnis ir dažnai apsieina be instrumentinių matavimų, gamyboje ar statyboje — išsamus.

Keturi vertinimo etapai

1. Parengiamieji darbai — sudaromas vertinimo planas, identifikuojamos darbo vietos ir jose galintys veikti rizikos veiksniai.
2. Veiksnių tyrimas ir rizikos dydžio nustatymas — veiksniai ištiriami, apskaičiuojamas rizikos dydis ir priimamas sprendimas, ar rizika priimtina, toleruotina, ar nepriimtina.
3. Rizikos šalinimas ar mažinimas — nepriimtinai rizikai sudaromas prevencinių priemonių planas: pirmenybė kolektyvinėms priemonėms, tik po jų — asmeninėms.
4. Rizikos stebėjimas — vertinimas nėra vienkartinis: pasikeitus sąlygoms tiek, kad pavojus gali padidėti ar atsirasti naujas, jis atnaujinamas nedelsiant, o mobiliose ir laikinose darbo vietose peržiūrimas prieš pradedant darbus.

Kokie veiksniai vertinami

Rizika vertinama pagal veiksnių grupes: fizikiniai (triukšmas, apšvieta, vibracija, mikroklimatas, elektromagnetiniai laukai), cheminiai (medžiagų koncentracijos ore), ergonominiai (krovinių kėlimas, priverstinė poza, pasikartojantys judesiai), fiziniai (kritimo, mechaninių sužalojimų pavojai), biologiniai ir psichosocialiniai. Dalis jų vertinama kokybiškai, o triukšmas, apšvieta, vibracija ar cheminių medžiagų koncentracijos matuojami instrumentiškai — matavimus atlieka akredituotos laboratorijos, ir jie paprastai kainuoja atskirai nuo paties vertinimo.

Kas gali atlikti vertinimą

Vertinimą organizuoja darbdavys, o atlieka jo paskirti kompetentingi asmenys — apmokyti pagal nuostatų reikalavimus (dažniausiai tai DSS specialistas) — arba samdoma paslaugų įstaiga. Mažos rizikos įmonei pirminiam įsivertinimui tinka ir nemokamas VDI OiRA įrankis, tačiau instrumentinių matavimų jis nepakeičia. Jei savo žmogaus skirti nenorite — vertinimas dažnai perkamas kartu su nuolatine DSS priežiūros paslauga.

Kada vertinimą atnaujinti

Kalendorinio periodiškumo teisės aktai nenustato — „atnaujinti kasmet” yra rinkos mitas. Atnaujinimą sukelia nuostatų 5 punkto įvykiai: sunkus ar mirtinas nelaimingas atsitikimas, nustatyta profesinė liga, VDI užfiksuoti pažeidimai, pakeitimai, dėl kurių vertinimas nebeatitinka tikrovės, įdarbintas nepilnametis ar neįgalus asmuo, darbuotojos nėštumas, sugriežtėję reikalavimai. Pilną sąrašą ir mito paneigimą su citatomis rasite straipsnyje „Ar rizikos vertinimas privalomas kasmet?”.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar vertinimas privalomas mažam biurui?
Taip — pareiga galioja visoms įmonėms. Biurui vertinimas paprastesnis: dažniausiai ergonominiai, psichosocialiniai ir apšvietos veiksniai, be sudėtingų matavimų.

Ar reikia atnaujinti kasmet?
Ne. Vertinimas galioja tol, kol atitinka tikrovę; atnaujinimą sukelia konkretūs įvykiai, ne kalendorius.

Ar galime atlikti patys, be išorės paslaugų?
Taip, jei turite kompetentingą asmenį — apmokytą pagal nuostatų reikalavimus darbuotoją, dažniausiai DSS specialistą. Mažos rizikos veiklai pirminiam įsivertinimui tinka VDI OiRA įrankis.

Ar visada reikia instrumentinių matavimų?
Ne — tik kai darbo vietose veikia matuotini veiksniai: triukšmas, vibracija, cheminės medžiagos, nepakankama apšvieta. Matavimus atlieka akredituotos laboratorijos.

Nuo ko priklauso kaina ir trukmė?
Nuo darbo vietų skaičiaus, veiklos rizikingumo ir reikalingų matavimų apimties. Biuro įmonei tai kelios dienos, gamybinei — nuo kelių savaičių.

Ką tikrina VDI?
Ar vertinimas atliktas, ar apima visas darbo vietas ir veiksnius, ar išvados atitinka realias sąlygas ir ar įgyvendintos numatytos prevencinės priemonės.

Kuo skiriasi psichosocialinių veiksnių vertinimas?
Tai viena iš profesinės rizikos dalių, atliekama pagal atskirą metodiką (anketavimas, streso veiksnių analizė). Ji neatstoja viso vertinimo — ir atvirkščiai.

Šaltiniai: Profesinės rizikos vertinimo bendrieji nuostatai (A1-457/V-961, suvestinė redakcija); Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (suvestinė redakcija).